Gyvenimas – tai ilga ir nežinoma kelionė...Šiuo keliu einame į priekį ir susidursime su saulėtomis dienomis ir audringomis akimirkomis. Tos gyvenimo raukšlės – tarsi suglamžytas popierius, nešantis nepasitenkinimo ir nuovargio šlakelį. Vienagalvė medvilnės šakelė, kuria noriu su jumis visais pasidalinti, – tarsi mažas, bet jaudinantis vaistas, pasislėpęs gyvenimo raukšlėse, švelniai jas išlyginantis ir teikiantis šilumą bei paguodą.
Jo šakos tamsiai rudos, tarsi laiko nublizginti žymės, spinduliuojančios paprastu grožiu. Ant šakos išdidžiai stovi putlus vatos kamuolys. Vata balta kaip sniegas, puri ir minkšta, tarsi švelnus žnybtelėjimas atskleistų debesies švelnumą. Vos pirštų galiukai palietė vatą, po visą kūną pasklido švelnus ir šiltas pojūtis, tarsi liečiant gražiausią gyvenimo dalį.
Dar kartą pažvelkite į šį vatos kamuoliuką. Jo purumas ir minkštumas yra lygiai toks pat kaip tikros medvilnės. Švelniai paspaudžiau vatos kamuoliuką pirštais ir pajutau jo subtilią ir elastingą tekstūrą, lyg liesčiau tikrą debesį. Medvilnės spalva – nepriekaištinga ir grynai balta, be jokių priemaišų. Ji tarsi medvilnės siūlai, plazdenantys vėjyje laukuose, kupini dinamiško grožio.
Padėtas ant naktinio stalelio miegamajame, jis gali sukurti ramią ir gydančią atmosferą. Naktį, švelnioje šviesoje, medvilnės baltumas atrodo dar tyresnis, tarsi galėtų išsklaidyti visus rūpesčius ir nuovargį. Kiekvieną vakarą, kai guliu lovoje ir žiūriu į šį medvilnės stiebelį, jaučiuosi lyg matau tas paprastas, bet gražias gyvenimo akimirkas. Mano nuotaika pamažu nurimsta ir mane apima saldus sapnas.
Jei ir jūs trokštate gyvenime rasti amžiną šilumą ir išgijimą, kodėl gi nenusipirkus sau viengalvio medvilninio siūlelio?
Įrašo laikas: 2025 m. gegužės 5 d.